Sprendimo kriterijai
1. Likučių kiekis: Jei dažuose esančių dažų, mineralinės alyvos ar kitų pavojingų atliekų likučių kiekis gali viršyti 3% konteinerio tūrio, jos priskiriamos pavojingoms atliekoms (HW49 kategorija) ir turi būti atitinkamai tvarkomos.
Jei likutinis kiekis yra mažesnis nei 3%, o po profesionalaus valymo atitinka pirminius „Kietųjų atliekų identifikavimo standartų bendrųjų taisyklių“ naudojimo reikalavimus, jos negali būti tvarkomos kaip pavojingos atliekos.
2. Pavojingos charakteristikos: net jei likutinis kiekis yra mažas, jei likučiai turi pavojingų savybių, tokių kaip toksiškumas (T), ėsdumas (C) arba degumas (I), jis vis tiek turi būti traktuojamas kaip pavojingos atliekos. Pavyzdžiui, nitroceliuliozinio lako skiediklio skardines dėl jų degumo būtina išmesti kaip pavojingas atliekas.
Gydymo procedūros
1. Valymas ir džiovinimas: skardinė turi būti išdžiovinta oru -arba išvalyta naudojant profesionalią įrangą, kad neliktų skysčio likučių. Valymo metu organiniai tirpikliai (pvz., bananų aliejus) draudžiami, kad būtų išvengta antrinio užteršimo.
2. Sandėliavimo reikalavimai: Neplauti dažų atliekų kibirai turi būti laikomi tam skirtoje pavojingų atliekų saugykloje, kuri yra nepralaidi- ir lietaus, ir turi būti pritvirtinta pavojingų atliekų etiketė.
3. Šalinimo procedūra: Šalinimas turi būti patikėtas padaliniui, turinčiam pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Griežtai draudžiama maišyti su įprastomis šiukšlėmis arba beatodairiškai išmesti.
